Susipažinkime su SESE SAULE. Jau pats slapyvardis savyje talpina ir meilę gamtai, ir pozityvumą, ir savotišką švytėjimą. Pokalbio metu šios gražios savybės spinduliuoja iš fotografės akių, o ir jos darbai turi labai savitą šiltą energiją.
Interviu metu išgirdome, iš kur merginos gyvenime atsirado fotografija, pakalbėjome apie meilę gamtai, bei sužinojome kodėl ją žavi maži nameliai.
Fotografė SESĖ SAULĖ
Kaip į tavo gyvenimą atėjo fotografija? Ar nuo vaikystės svajojai su tuo sieti savo gyvenimą ?
Galvoju, kad fotografija mano gyvenime atsidūrė dėl kelių palankių sutapimų – vieną vasarą, kai man buvo, turbūt, 13 metų, su drauge radom jos senelių senovinį ZENIT juostinuką, kuriuo daromos nuotraukos ir visas procesas mums tada atrodė kaip visiška magija. O tuo pat metu, labai atpigus skaitmeniniams fotoaparatams, vieną iš jų įsigijo ir mano šeima.
Nuo to laiko fotografavimas abiem tais fotoaparatais (o vėliau ir pirmuoju veidrodiniu, už pirmą atlyginimą savarankiškai įsigytu!) man tapo smagiu žaidimu. Niekada nemaniau, kad užaugusi būsiu fotografe, ir tik daug vėliau, baigusi mokyklą bei visai kitos krypties studijas, apsisprendžiau, kad fotografuoti noriu ne tik laisvalaikiu – būdama 22 metų priėmiau iššūkį, pavadinimu „darbas sau“ ir netrukus atsirado SESĖ SAULĖ
būdama 22 metų priėmiau iššūkį, pavadinimu „darbas sau“ ir netrukus atsirado SESĖ SAULĖ
Įkvėpimą darbui mergina randa gamtoje, žmonių istorijose ir pačioje kūryboje
Kas tave įkvepia šiam darbui ?
Besikeičianti gamta. Žmonės bei jų istorijos. Ir galimybė visa tai sujungti į vieną – kurti.
Ar yra fotografų, menininkų, kurių darbai tave inspiruoja?
Stengiuosi sekti kuo mažiau kitų šios srities specialistų ir įkvėpimo ieškau kitose srityse, bet taip, vis atrandu fotografų, kurių darbai man labai patinka – šiuo metu tai @victoria.anima ir @jennifermoher
Ar turi savo kaip fotografės „misiją“?
Geras klausimas! Galbūt tai noras parodyti, jog fotosesijos ir nuotraukos gali būti ne tik supozuotos lyg žurnalo viršeliui, bet ir laisvos bei nuotykingos, kai fotografuojamas gali atsipalaiduoti ir veikti tai, ką labiausiai mėgsti, būdamas ten, kur geriausiai jautiesi.
Fotosesija lietuje - nuotraukos gali būti laisvos bei nuotykingos
Tavo darbuose dominuoja gamta, net ir žmonių fotografijose dažniausiai renkiesi gamtinę aplinką. Kodėl?
Aš pati esu gamtos žmogus - čia randu įkvėpimus, ramybę ir nuotykius. Esu bandžiusi fotografuoti skirtingose erdvėse, bet supratau, kad didžiausias džiaugsmas ir geriausi rezultatai būna tuomet, kai fotografuoju sau artimoj aplinkoj – gamtoj. Kuo labiau laukinėj, tuo smagiau!
Ir taip jau dabar nutinka, kad dalinantis nuotraukomis iš miškų ir pievų, pas man ateina žmonės, kuriems tokia aplinka taip pat artima ir būtent tokią fotosesiją jie ir įsivaizduoja – o juk aplinkoje, kurioje jautiesi savas, ir atsipalaiduoti lengviau!
dalinantis nuotraukomis iš miškų ir pievų, pas man ateina žmonės, kuriems tokia aplinka taip pat artima
Fotografė pati save vadina gamtos žmogumi, gamtoje mėgsta fotografuoti ir keliauti
Dar vienas tavo pomėgis maži nameliai? Kaip jis atsirado? Kuo tau ypatingi tokie nameliai?
Oj, taip, jaučiu jiems visišką silpnybę! Pomėgis, manau, atsirado po kelionės Amerikoje – tuo metu Lietuvoje tokių išskirtinių nakvynės vietų buvo vos kelios, o planuodami kelionę Amerikoje prisižiūrėjome pasakiškų variantų! Grįžus pradėjau daugiau jais domėtis ir, atrodo, dabar nameliai mane jau patys susiranda.
Toks poilsio būdas mane žavi galimybe gyventi gamtoje neatsisakant pagrindinių patogumų, bet kartu ir neapsikraunant, gyvenant ekologiškiau ir turint visko mažiau.
Negaliu nepaminėti ir estetikos – kaip fotografei, man patinka būti įkvepiančiose vietose. Ir nors palapinė vidury miškų tikrai yra romantiška ir nuotykinga, bet prabusti patogioje lovoje su raštuota antklode ir rankose laikyti kokį nors rankų darbo puodelį su arbata, kurią galėjau pasidaryti, net jeigu lauke pliaupia – man yra gražu. Aš mėgaujuosi tokiom fotogeniškom gyvenimo akimirkom.
prabusti patogioje lovoje su raštuota antklode ir rankose kokį nors rankų darbo puodelį su arbata, kurią galėjau pasidaryti, net jeigu lauke pliaupia – man yra gražu. Aš mėgaujuosi tokiom fotogeniškom gyvenimo akimirkom.
Akimirkos iš pasibuvimų mažuose nameliuose.
Nuotraukose: Do your place, Etno hut, Varėna treehouse
Daug keliauji po Lietuvą. Ar galėtum išduoti keletą tavo širdžiai mielų kampelių?
Esu dzūkė, tad man pačios mieliausios vietos – tuose pušynuose. Visiems rekomenduoju išvažiuoti dienai pagrybauti į miškus aplink Puvočius. Atsigerti Skroblaus šaltinio vandens, galbūt irklente pasileisti Grūdos upe, Merky vakarienę pasigauti ir dar būtinai trim kabančiais tiltais (netoli vienas kito esančiais) per Merkį pereiti ir į apžvalgos bokštus įlipti!
Ką šią vasarą dar būtinai būtinai nuveiksi?
Dar nesimaudžiau ežere naktį ir nemačiau giedro žvaigždėto dangaus toli nuo miesto šviesų – panašu, kad šiuos du dalykus bus lengva suderinti! ;)
Ačiū SESEI SAULEI už jaukų ir įkvepiantį interviu. Pakalbėjus su ja taip ir norisi eiti po pievų gėles rasose braidyti!
Comentarios